Penktadienio popietę moksleiviai ir ištikimiausi filosofo Arvydo Juozaičio sekėjai rinkosi Juozo Miltinio memorialiniame bute, priklausančiame Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai.
Pirmasis susitikimas su miesto bendruomene prasidėjo nuo jauniausios jos dalies – moksleivių. Susitikimo tema: Sąjūdis ir kas iš jo liko, arba teatro reikšmė Sąjūdžiui. Kitas gyvas susitikimas su klausytojais vyko Bibliotekos konferencijų salėje šeštadienį.
Bendravimą su publika Arvydas Juozaitis pradėjo nuo istorinių įvykių, nusikeldamas į XX amžiaus 9-tą dešimtmetį, į tautos Atgimimo laiką, kaip Atgimimas pagimdė Sąjūdį ir kokia Sąjūdžio istorijos reikšmė dabarčiai. Auditorija susidomėjusi klausėsi gyvų paliudijimų apie mitingus prie Adomo Mickevičiaus paminklo, Katedros aikštėje, Vingio parke, sutraukusius tūkstantines žmonių minias. Prisimintas Sąjūdžio jaunimo piketas, Sąjūdžio suvažiavimas.
Išgyventus įvykius, pasakojimus ir paliudijimus autorius iliustravo išlikusiais gyvais įrašais, fotografijomis, dokumentais. Išsaugoti įrašai, kalbos mitinguose ir suvažiavimuose, improvizuoti išstojimai tiesiogiai liudijo, kokia teatro reikšmė neseniai užgimusiam Sąjūdžiui. Visas minėtas istorijas ir įvykius Arvydas Juozaitis sudėjo į savo I knygą „Tikra Sąjūdžio istorija“.
Filosofas prisiminė ir legendinį režisierių Juozą Miltinį. Teatras mūsų miesto širdyje, Laisvės aikštėje. Svarbiausias istorinis įvykis mieste vyko prie Teatro, o pagrindinis dalyvis buvo legendinis režisierius Juozas Miltinis. Tai įvyko 1988 m. spalio 21 d., kai J. Miltiniui buvo suteikta garbė prie teatro pakelti tautinę, dabar jau valstybinę vėliavą, mūsų Trispalvę. Tai buvo be galo gražus ir teatrališkas įvykis, nes ir stojimo į komunistų partiją Miltinis išvengė tik dėl teatrališkos prigimties.
