Vaclovas Blėdis

Panevėžio dramos teatro pirmosios kartos aktorius, legendinio režisieriaus Juozo Miltinio mokinys, ilgametis jo bendražygis. Spektakliuose išsiskyrė charakteringais vaidmenimis, sukūrė įsimintinų personažų kine, pats režisavo. Svarbus jo vaidmuo telkiant teatro kolektyvą, tarpininkaujant tarp aktorių ir režisieriaus.

Jis ir pirmasis režisūroje debiutavęs Panevėžio dramos teatro aktorius, teatre režisavęs apie 70 spektaklių. Pasak J. Miltinio, statė geriausius vaikiškus spektaklius Lietuvoje.

Vaclovas Blėdis. PAVB FKV-437-56
Vaclovas Blėdis. PAVB, FKV-437-56

Vaclovas Blėdis – Juozo Miltinio testamento vykdytojas, Panevėžio miesto garbės pilietis, ženkliai prisidėjęs prie režisieriaus Juozo Miltinio idėjų sklaidos ir atminimo įamžinimo.

Didžiausias Vaclovo Blėdžio nuopelnas – rūpestis bičiulio Juozo Miltinio atminimo įamžinimu. Bibliotekai rengiant nuolatinę ekspoziciją režisieriaus Juozo Miltinio autentiškoje namų aplinkoje jis konsultavo aprašant testamentinį palikimą – dokumentines ir daiktines kultūros vertybes.

Gyvenimo faktai:

  • Gimė 1920 m. gegužės 27 d. Kubiliūnuose, Radviliškio r.
  • Lankė Grinkiškio ir Kubiliūnų mokyklas. Priklausė jaunųjų ūkininkų rateliui.
  • 1937–1940 m. mokėsi Kauno amatų mokykloje keramikos specialybės. Dar besimokydamas Amatų mokykloje pradėjo lankyti Kauno Darbo rūmų vaidybos studiją, kuriai vadovavo Paryžiuje teatro mokslus baigęs Juozas Miltinis. Gavus leidimą organizuoti antrąjį Aukštaitijoje teatrą, J. Miltinis su grupe Darbo rūmų studijos mokinių atvyko į Panevėžį. 1940 m. pabaigoje Panevėžyje buvo įkurtas teatras, kurio aktoriumi tapo ir Vaclovas Blėdis.

Kūrybinė veikla:

Pirmajame spektaklyje N. Pogodino „Sidabrinis slėnis“ V. Blėdis įkūnijo du personažus. Tikrieji aktoriaus sugebėjimai atsiskleidė vėlesniuose pastatymuose: Petras Keraitis – K. Binkio „Atžalyne“ (1941 m.), Notaras ir Korvinas – B. Jonsono „Volponėje“ (1941 m.), Samodukas – Vienuolio „Prieblandoje“ (1945 m.), Chlestakovas – N. Gogolio komedijoje „Revizorius“ (1946 m.), Makfersonas – K. Simonovo „Rusų klausime“ (1947 m.), Senatorius Uileris – B. Lavrenevo „Amerikos balse“ (1950 m.), biznesmenas Briusas – A. Jakobsono „Šakaluose“ (1953 m.).

Po sėkmingai režisuoto spektaklio „Mokinė“, V. Blėdis vieną po kitos pastatė tris pasakas. Vėliau statė spektaklius su J. Miltiniu ir kitais režisavusiais teatro aktoriais.

Nuo 1959 m. kūrė vaidmenis meniniuose filmuose: „Adomas nori būti žmogumi“, „Naktys be nakvynės“, „Akmuo ant akmens“. Lietuvos kino studijos filme „Laiptai į dangų (1960 m.) sukūrė Indriūno vaidmenį. Už geriausią vyro vaidmenį šiame filme V. Blėdis apdovanotas diplomu, o 1967 m. paskirta respublikinė premija.