Panevėžio dramos teatro įkūrėjas ir režisierius, jo legenda gyva iki šiol. Panevėžyje pusę amžiaus Juozas Miltinis kūrė intelektualų filosofinį teatrą, šedevrus, kurių pamatyti plūdo minios lankytojų. Jaunystėje įkvėpimo sėmėsi Paryžiuje – mokėsi prancūzų aktoriaus ir režisieriaus Charlesʼo Dullino teatro studijoje. Panevėžio dramos teatro scenoje pastatė apie 80 meistriškų spektaklių, jo išugdyti aktoriai tapę legendomis, o teatras – neabejotinai Panevėžio miesto identiteto dalis.

Išskleisti ženklinimo informaciją

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Savo intelektualinį palikimą – biblioteką, paveikslų kolekciją, meno kūrinius – ir asmeninius daiktus Juozas Miltinis testamentu paliko Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai.

Juozo Miltinio fondas – asmens dokumentai, vertimai, laiškai, piešiniai, fotografijos – įtrauktas į UNESCO programos Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ ir pripažintas nacionalinės reikšmės kolekcija. Fondo dokumentai – Panevėžio, Lietuvos ir Europos kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo liudininkai.

Gyvenimo faktai:

• Gimė 1907 m. rugsėjo 3 d. Dabikinėje, Akmenės r.
• 1931 m. baigė Kauno valstybinę teatro vaidybos mokyklą.
• 1931–1932 m. Šiaulių dramos teatro aktorius.
• 1933–1936 m. mokėsi Charlesʼo Dullino vaidybos studijoje Paryžiuje.
• 1938 m. stažavosi Londone.
• 1938–1940 m. vadovavo Kauno Darbo rūmų teatro studijai.
• 1940–1980 m. (su pertrauka) Panevėžio dramos teatro meno vadovas, vyriausias režisierius, vaidybos studijos vadovas.
• 1954–1959 m. Lietuvos kino studijos dubliažo režisierius.
• Mirė 1994 m. liepos 13 d. Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse Ramygalos g.

Spektakliai ir išugdyti aktoriai:

Garsūs Juozo Miltinio pastatymai: B. Jonsono „Sukčiaus testamentas“ („Volponė“) 1941 m. (rodytas iki 1977 m.), Vienuolio „Prieblandoje“ 1945 m. (rodytas iki 1990 m.) H. Ibseno „Heda Gabler“ 1957 m. (atnaujintas 1972 m.), A. Millerio „Komivojažerio mirtis“ 1958 m., A. Čechovo „Ivanovas“ 1960 m., W. Shakespeareʼo „Makbetas“ 1961 m., W. Borcherto „Lauke už durų“ 1966 m., F. Dűrrenmatto „Fizikai“ 1967 m. ir „Frankas V“ 1969 m. (atnaujintas 1978 m.), A. Strindbergo „Mirties šokis“ 1973 m, Sofoklio „Edipas Karalius“ 1977 m. ir kiti režisieriaus Juozo Miltinio pastatymai.

Išugdė talentingų aktorių: Donatą Banionį, Bronių Babkauską, Vaclovą Blėdį, Joną Alekną, Gediminą Karką, Kazimierą Vitkų, Steponą Kosmauską, Algimantą Masiulį, Stasį Petronaitį, Reginą Zdanavičiūtę, Eugeniją Šulgaitę, Romualdą Mikalauskaitę, Liudviką Adomavičiūtę, Laimutę Liesytę, Česlovą Pažemecką, Romualdą Urvinį, Enriką Kačinską, Dalią Melėnaitę, Gražiną Urbonavičiūtę, Algirdą Paulavičių, Joną Garliauską, Aurimą Babkauską ir daugelį kitų

Įvertinimas:

• 1965 m. J. Miltiniui suteikti Lietuvos SSR liaudies artisto, 1973 m. SSRS liaudies artisto garbės vardai.
• 1980 m. suteiktas Panevėžio miesto garbės piliečio vardas.
• 1994 m. už gyvenimo nuopelnus apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu.
• Po mirties, 1995 m., režisieriaus nuopelnai Prancūzijos Respublikos vyriausybės įvertinti, suteikiant Meno ir Literatūros ordino kavalieriaus vardą.