„Žiūrovų akyse skleidžiasi margas – ir pasakiškas, ir tikroviškas paveikslas.
.… Dainuoja, šoka, dorai gyvena atlapaširdžiai Devynbėdžių kaimelio žmonės. Iki graudulio švelnūs, mieli kažkokiu savo sunkiai apibūdinamu lyriškumu…. Bet štai atvažiuoja iš svetimos šalies pirkliai, siūlo jiems šio bei to, kol galų gale įperša jautį Klemensą. Pagerėja Devynbėdžių reikalai, visi praturtėja, išsipusto, bet išnyksta kaime gera nuotaika, švelnūs žmonių santykiai. Visi turi bijoti galingojo jaučio, tarnauti jo įgeidžiams. Kaimelis jam lenkiasi… Tik senas degutininkas Aleliumas ir jo užaugintas pamestinukas Skalnas negali susitaikyti su gniuždančia Klemenso valdžia, nesutinka su visiškai suklemensėjusiais kaimynais. Skalnas nuduria Klemensą. Aukščiausiųjų teismas jaunuolį nusprendžia palikti Devynbėdžiuose, „kol atsiteis už padarytą kaimui žalą“, o Aleliumą už maištingas kalbas ir augintinio kurstymą išsiunčia į katorgą. Toks yra šios pasakos turinys“. (Vytautas Vitkauskas. Teatras, 1974, nr. 2)

Prieš 50 metų Panevėžio dramos teatre buvo pastatyta Kazio Sajos pjesė „Klemensas“. Spektaklis pasirodė kitu pavadinimu „Devynbėdžiai“, premjera įvyko 1974 m. vasario 23 d.
Šiame dviejų dalių muzikiniame spektaklyje vaidino didelis būrys talentingų ir darbščių Panevėžio dramos teatro aktorių – Kazimieras Vitkus, Eugenija Šulgaitė, Jonas Garliauskas, Alfredas Dūkšta, Regina Zdanavičiūtė, Enrikas Kačinskas, Lili Stepankaitė, Marytė Maslauskaitė, Regina Kairytė, Petras Kežys, Julija Blėdytė, Petras Steponavičius, Rudolfas Jansonas ir kiti. Visas teatro kolektyvas, netgi studijos auklėtiniai, su meile ir atsidavimu kūrė savo vaidmenis – didelius ir mažus, neįvardintus ir be žodžių. Spektaklį režisavo Vaclovas Blėdis, scenografiją sukūrė Vitalijus Mazūras, choreografiją – Česlovas Žebrauskas, muziką parašė Giedrius Kuprevičius.

Spektaklis gyvavo iki 1986 metų, keisdamas aktorių sudėtį ir įtraukdamas vis kitus aktorius. Išskirtinis įvykis, kai 1975 m. šiame spektaklyje vaidino ne Panevėžio dramos teatro aktorius – Aleliumo vaidmuo buvo patikėtas Juozo Miltinio jaunystės laikų bičiuliui aktoriui Valerijonui Derkinčiui, kadaise pagelbėjusiam Juozui Miltiniui ištverti nepriteklius Paryžiuje.

Po 40 metų spektaklis „Devynbėdžiai“ sėkmingai grįžo į teatro sceną – 2014 m. buvo naujai pastatytas Juozo Miltinio dramos teatro jaunosios kartos aktorių, kartu su spektaklio režisieriumi Mariumi Meilūnu suradusių K. Sajos pjesėje šiandienai aktualių dalykų.

Juozo Miltinio memorialiniame bute veikia paroda Pasaka – ne pasaka. Spektakliui „Devynbėdžiai“ – 50, skirta šio ryškaus, įdomaus, spalvingo ir sėkmingai pavykusio spektaklio pastatymo jubiliejinei sukakčiai. Dokumentų paroda atskleidžia margą, pasakišką ir kartu tikrovišką spektaklio paveikslą – Devynbėdžių kaimo nepaprastą gyvenimą.

Parodoje panaudoti dokumentai iš Kazimiero Vitkaus fondo – eksponuojamos spektaklio fotografijos, programėlės, ištraukos iš aktorių užimtumo dienoraščių.
Parodą galima aplankyti iki balandžio 29 d.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė